Liubavo dvaras įsikūręs Liubave, šiaurinėse Vilniaus apylinkėse vaizdingoje vietovėje prie Žalesos upės. Liubavo dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas dar XVI a. Pirmieji žinomi savininkai buvo LDK politinis veikėjas I Lietuvos Statuto autorius grafas Albertas Goštautas (1480–1539 ). Mirus Albertui Liubavą paveldėjo jo sūnus, kaip manoma, Lietuvos metraščio, dar vadinamo Bychovco kronika, parašymo iniciatorius Stanislovas Goštautas (1507–1542). Jis buvo vedęs Barborą Radvilaitę (1520–1551). Pasibaigus Goštautų giminei, Liubavo dvaras 1542 m. išmaros teise atiteko valstybei. Tuo metu Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam (1506–1548) perėjo ir kitą gausų Goštautų turtą sudarę dvarai: Geranainys, Kėdainiai, Liubčia, Mėguva, Biržai, Trakai, Medininkai, Dieveniškės, Tikocinas ir daug kitų. Žygimantas Senasis Lietuvoje esančius Goštautų dvarus apie 1544 m. perleido savo sūnui Žygimantui Augustui (1520–1572). Paskutinis Jogailaičių dinastijos atstovas 1547 m. slapta vedė ankstesnio Liubavo dvaro savininko našlę Barborą Radvilaitę. Bėgant metams keitėsi dvaro šeimininkai. Dabar Liubavo dvaro sodyboje yra išlikę 11 pastatų, terasinių tvenkinių sistema bei želdynai. Skulptoriaus Gintaro Karoso iniciatyva restauruotame dvaro vandens malūne 2011 m. įkurtas Liubavo dvaro muziejus (malūnas pastatytas 1902 m. vietoje ankstesnio, minimo nuo 1727 m.). 2016 m. restauruotas ir pritaikytas muziejui Liubavo dvaro XVIII a. baroko architektūros ansamblis – oficina (lobynas) ir oranžerija. 2018 m. restauruotas dvaro sodybos tiltas su akmens riedulių kelio atkarpa. Į Liubavo dvarą nuo Birelių veda akmenimis grįstas Liubavo dvaro kelias.