Stepono Batoro kelias:
Vilnius- Pasvalys

Gyvendami XXI amžiuje kasdien vis labiau domimės savo tautos praeitimi ir siekiame ją pažinti. Istoriniai pasakojimai padeda lengviau suvokti anksčiau gyvenusių lietuvių jausmus ir išgyvenimus. Istorija padeda orientuotis gyvenime, projektuoti ateitį,  padeda jaunimui tapti atsakingais ir iniciatyviais piliečiais, gebančiais aktyviai dalyvauti visuomenės ir valstybės gyvenime. Tačiau jaunimas vis dar  turi labai nedaug žinių apie gimtojo krašto bei Lietuvos istoriją. Neatverti, beveik nežinomi istorijos klodai, jų atodangos yra ypač tam palankios, įtraukiant  jaunimą į atminties gaivinimo procesą. Šiuo projektu siekiame pažadinti susidomėjimą istorija, istorinėmis asmenybėmis pristatyti šios tematikos kultūrinę inovaciją.

Aktualizuodamas karališkąją atmintį Anykščių menų centras apjungia kelis rajonus ir kartu su partneriais rengia kultūros istorijos aktualinimo programą „Karaliaus Stepono Batoro kelias: Vilnius – Pasvalys“, kuria siekiama naujai pažvelgti į prieš 440 metų vykusią karaliaus kelionę iš Vilniaus į Rygą. Tai išties išskirtinių nuopelnų valdovas, į kelionę vykęs su karališka garsiausių didikų– valstybės elitinių asmenų svita 1582 metų kovo mėn., po garsios karinės pergalės, pelniusios jam nenykstančią šlovę ir galią: laimėjęs Livonijos karą, 1582m. sausio 15 d., pasirašęs taikos sutartį su Maskvos didžiosios kunigaikštystės caru Ivanu IV, karalius Steponas Batoras Lietuvoje buvo sutiktas kaip nugalėtojas. 1581 m. gruodį – 1582 m. vasario mėnesius karalius praleidžia Vilniuje, ir iš ten kovo mėnesį išvyksta į Rygą sutvarkyti Livonijos teritorijos, kuri po karo atiteko Abiejų Tautų Respublikai, reikalų.

Kaip žinome iš kunigaikščio Jano Piotrowskio 1582 metų kovo 18 dienos laiško, iš Rygos parašyto Karūnos didžiajam maršalkai Andžėjui Opalinskiui, karaliaus Stepono Batoro kelionė iš Vilniaus į Rygą su išskirtine palyda įvyko tokiu maršrutu: kovo2 dieną valdovas išvyko iš Vilniaus, jo kelyje buvo Ržeš, Giedraičiai, Balninkai, Anykščiai, Kupiškis, Pasvalys, Saločiai, Bauska, Jakimoža, Dalen, Musa, ir galiausiai valdovas kovo 12 d. atvyko į Rygą, kur karalius pasitiktas kaip nugalėtojas, jam iškilmingai buvo atverti miesto vartai, įteikti miesto raktai ir surengta jo atvykimui skirta didžiulė šventė, įteiktos dovanos.

Parengtas turistinis maršrutas pagal valdovo kelionės maršrutą nuo Vilniaus iki Latvijos, aplankant senosios istorijos objektus – piliakalnius bei naujųjų laikų istorijos objektus – dvarus.